PRIEŠMOKYKLINUKAI

Mūsų mokykloje buvo ypatingai daug šviesos. Tokios, kuri sklinda ne nuo saulės, o nuo vaikų akių, nuo virpančių mamų šypsenų, nuo mokytojų tyliai slepiamo jaudulio. Šiandien išlydėjome savo priešmokyklinukus.

Atrodo, dar visai neseniai mažos rankutės nedrąsiai laikė tėvų delnus, pirmą kartą pravėrus mokyklos duris. O šiandien tie patys vaikai jau drąsiai stovi priešais pasaulį – paaugę, smalsūs, išmokę draugauti, tarti „aš galiu“, tikėti savimi ir vieni kitais.

Nuoširdžiausią ačiū tariame nuostabioms priešmokyklinio ugdymo mokytojoms – Žydrai Kinienei, Redai Balvočienei ir Vilmai Arnotienei. Už širdį, kurią kasdien dovanojote vaikams. Už apkabinimus, nuramindavusius ašaras. Už mažus stebuklus paprastose dienose. Už kantrybę mokant ne tik raidžių ar skaičių, bet ir gerumo, rūpesčio, draugystės.

Ačiū tėveliams – už pasitikėjimą, už tai, kad savo pačius brangiausius žmones patikėjote mums. Už bendrą kelią, pokalbius koridoriuose, palaikymą, šventes, rūpestį ir buvimą kartu. Vaikystė gražiausia tada, kai ją kartu saugo namai ir mokykla.

Mieli mūsų vaikai, šiandien užveriate vieną mažą, bet labai gražų savo vaikystės skyrių. Priekyje jūsų laukia pirmoji klasė, nauji atradimai, nauji draugai ir dar daug pirmų kartų.

Eikite drąsiai.

Svajokite plačiai.

Klyskite, juokitės, tikėkite savimi.

O mes visada prisiminsime jus tokius – su išteptomis rankomis po kūrybinių darbų, su garsiausiu juoku koridoriuose ir tomis akimis, kuriose telpa visas pasaulis.